Futbolo teisėjas, vartininkas, vaikų treneris ir būsimas pedagogas. Vilniaus futbolo bendruomenei puikiai žinomas arbitras 35 metų Kasparas Guobys vos spėja suktis tarp savo veiklų. Ir, svarbiausia, daro tą su didžiuliu malonumu.

16 metų teisėjavimo patirtį turintis K. Guobys praėjusiais metais sulaukė įvertinimo. Pasibaigus sezonui, jis buvo pripažintas geriausiu VRFS struktūros metų futbolo teisėju.

„Malonus mano darbo įvertinimas. Aš buvau išsikėlęs tokį tikslą, ruošiausi tam ir turėjau daug motyvacijos. Juolab iš kolegų sulaukdavau teigiamų atsiliepimų. Įdėjau daug pastangų, o gavus apdovanojimą aplankė vidinis pasitenkinimas“, – teigė laureatas.

 

Kultinė FC Vovos skanduotė

K. Guobys vaikystėje pats treniravosi Vilniaus futbolo mokykloje. Treneriai Genadijus Davidsonas ir Nikolajus Pupkinas ugdė stiprią 1990-1991 m. gimimo grupę. Iš jos išaugo Fedoras Černychas, Artūras Žulpa, Arvydas Novikovas, Mantas Makutunovičius.

Užsiėmimai vykdavo mitais apipintoje „Žalgirio“ stadiono atsarginėje aikštėje, skambiai pramintoje „Marakana“.

„Gerų sąlygų treniruotėms neturėjome, tačiau noras žaisti buvo didžiulis. Net po treniruočių kieme spardėme kamuolį. Mūsų karta nuo dabartinės skiriasi tuo, kad dabar vaikai po treniruočių bėga žaisti kompiuteriu. O mūsų meilė futbolui buvo tokia stipri, kad bėgdavome į kiemą toliau žaisti futbolą net ir po treniruočių“, – teigė pašnekovas.

Didelių aukštumų futbole Kasparas nepasiekė. Studijuodamas Lietuvos sporto universitete žaidė „Atleto“ ir „LKKA – Teledemos“ komandose, atstovavo atgimti bandžiusiam FBK „Kaunui“.

Daugelį metų K. Guobys žaidė SFL stipria bendruomene išsiskyrusioje FC „Vovos“ komandoje. Pankuojants „Vovos“ jaunimas sukūrė kultinę skanduotę, kurią traukdavo tiek prieš rungtynes, tiek jų metu: „Mušk nemušęs – viską atlaikys, Kasparas Guobys, Kasparas Guobys!“

„Ta skanduotė gimė muzikiniame klube už dabartinio „Kablio“, vadintame „Supuvusia skyle“ arba 1120. Prieš vieną pankroko koncertą fanai ją sukūrė, taip ir prilipo ilgam“, – prisimena vartininkas.

 

Konfliktų sprendimai

Žaidimas I ir II lygose generuodavo menkas finansines pajamas. Jaunuolis greitai suprato, kad iš jų net pragyventi sunku, todėl anksti pasuko į teisėjavimą – dar 12 klasėje užsiregistravo į teisėjų kursus.

„Man buvo įdomu paliesti futbolą įvairiais kampais. Pačiam žaidžiant domino pasigilinti, kaip dirba teisėjai. Teisėjavimo praktika prasidėjo nuo vaikų ir jaunimo varžybų, vėliau teko dirbti II bei I lygoje. Ir taip – jau 16 metų, – pasakojo geriausias VRFS teisėjas. – Esu baigęs sporto vadybos magistro studijas, praktikavausi užsienyje. Ši patirtis padeda geriau atlikti savo darbą. Bet tai ne tik darbas, o ir hobis bei malonumas.“

Spaudimo per rungtynes jis teigia seniai nepatiriantis: „Spaudimas gali susidaryti prieš rungtynes ar pasiruošimo joms metu. Kai žengi į aikštę, visa tai pranyksta. Spaudimą buityje gali sudaryti draugė ar žmona, o stadione tu darai savo darbą ir tiek.“

Akivaizdi tiesa, kad sporto varžybų teisėjai privalo būti psichologiškai tvirti ir lengvai neišmušami iš pusiausvyros.

K. Guobys aikštėje stengiasi visuomet išlikti ramus: „Tai įgijama su praktika ir patirtimi. Pamenu savo teisėjavimo pradžią, kai buvau patirties neturintis 20-metis. Bet viskas atėjo su laiku. Ne tik futbolo supratime, bet ir bendroje pasaulėžiūroje. Stengiuosi būti atsakingu ir teisingu žmogumi tiek prieš save, tiek prieš kitus ir prieš dievą.

Reikia gebėti prieiti prie kiekvieno žmogaus, pasikalbėti ar sudrausminti. Teisėjas privalo išlikti tvirtas, vienodai reaguoti į situacijas aikštėje abejose jos pusėse, nepasimesti ir „neišeiti“ iš savęs. Žaidėjai lengvai pajunta, kai teisėjas dirba neužtikrintai ir ima tuo manipuliuoti. O pastovumas ir vidinė ramybė duoda efektyvių rezultatų. Niekada nepriimu skubotų sprendimų. „nuskenuoju“ aikštę, žaidėjų reakcijas ir pasitariu su asistentais.“

 

Mūsų kultūra kyla

Konfliktai ir ginčai – neišvengiama rungtynių dalis. Arbitrams dažnai tenka reaguoti į žaidėjų neigiamas emocijas ir mėginti sutramdyti jas.

Kaip išeinama iš tokių situacijų?

„Stresinėse įtemptose situacijose reikalinga priešinga reakcija. Į piktas replikas ar grasinimus aš atsakau su šypsena, pozityviai, bandau pajuokauti. Taip tu parodai savo profesionalumą. Mėginu kalbėtis su žaidėjais ne auklėjamuoju būdu. Jokiu būdu negalima atsakyti tuo pačiu ir veltis į žodžių karą. Mėginu suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Manau, kad tos neigiamos emocijos kartais gimsta dėl žaidėjo kasdienių rūpesčių, problemų darbe ar šeimoje, tai paskatina išsilieti, – svarstė K. Guobys. – Kai žmogus nurimsta, pasikalbi su juo ir jis atvėsta. Beveik visi karštakošiai supranta, kad pasielgė netinkamai. Emocijos sporte bus visada, bet ir jos turi tam tikras ribas.“

Mėgėjų futbole pasitaikydavo ne tik ginčų, bet ir rimtesnių konfliktų ar smurto protrūkių.

Visgi geriausias VRFS teisėjas mano, kad sostinės futbolo bendruomenės bendravimo kultūra kyla.

„Pastebiu, kad žaidėjų bendrauja kultūringiau ir draugiškiau. Tai susiję su augančia Lietuvos gyvenimo kokybe, nes šis kilimas atsispindi ir futbole: tvarkingesni stadionai, geresni kamuoliai, gražesnės aprangos. Po rungtynių mėgėjai dažnai nesiskirsto, vyksta pasisėdėjimai, aptarimai. Aš manau, kad mėgėjai ėmė jausti atsakomybę už galimus neapgalvotus veiksmus“, – svarstė jis.

 

Teisėjai idealai

Kaip pradedantieji futbolininkai pasirenka savo idealus aikštėje, taip ir būsimieji teisėjai įsidėmi, iš ko norėtų mokytis.

K. Guobio mentoriumi buvo FIFA kategorijos teisėjas Donatas Šimėnas.

„Pradėjęs dirbti I lygoje, buvau D. Šimėno asistentu. Porą metų teisėjavau tik jo vadovaujamoje brigadoje. Kartu keliaudavome į rungtynes ir iš Donato išmokau labai daug niuansų. Jis man buvo pavyzdys, kaip pasiruošti rungtynėms, būti tvirtu, tinkamai bendrauti su žaidėjais ir pasirūpinti savo brigada“, – dėstė Kasparas.

O globaliu mastu jo idealas buvo vienintelis. Kaip ir daugelio kitų kolegų.

„Čia jau nieko nenustebinsiu – visada žavėjo Pierluigi Collina. Jo charizma, autoritetas ir gebėjimas suvaldyti aukščiausio lygio žvaigždes. P. Collina atrodo gimęs būti teisėju ir turintis visas būtinas savybes tam. Gryniausias tobulo teisėjavimo pavyzdys“, – tvirtino pašnekovas.

 

Vaikų futbolas

Norėdamas paliesti futbolą įvairiais kampais, K. Guobys prieš pustrečių metų atrado naują veiklą ir pradėjo dirbti su vaikais. „Žalgirio“ futbolo akademijoje jis treniruoja 2016 m. gimimo vaikų komandą ir moko 8-13 metų vartininkus.

„Dar teisėjaujant vaikų pirmenybėse man labai gerai sekdavosi sutarti su vaikais. Jie norėdavo su manimi bendrauti, buvo tarpusavio chemija. Tikriausiai dėl to, kad prieš save matydavo atsipalaidavusį, linksmą ir pajuokauti mėgstantį teisėją. Tada ir supratau, kad kažkada norėčiau treniruoti vaikus. Išsilaikiau licenciją. Man patinka treniruoti ir skiepyti žmogiškąsias vertybes“, – tikino K. Guobys.

Ši veikla jį taip įtraukė, kad ateityje greta teisėjavimo norėtų ir mokytojauti: „Planuoju įgyti pedagogo kvalifikaciją ir mokykloje dirbti kūno kultūros mokytoju. Turiu užtektinai laiko šitai veiklai. Juolab man gerai sekasi dirbti su vaikais. Jie išsikalba su manimi, netgi patiki savo paslaptis. Tad esu ne tik treneris, bet ir savotiškas psichologas, arba tiesiog geras draugas. O kai įsigilini į jauną asmenybę, gali iš jo padaryti geresnį žaidėją ir žmogų.“