Kultinis „Prelegentų“ futbolo klubas praėjusią vasarą paminėjo 25 metų veiklos sukaktį. Buvusių žinomų futbolininkų ir šou verslo pasaulio atstovų komandos istorijoje būta visko: ir įsimintinų kelionių į užsienio šalis ir smagių laimėjimų vietiniuose frontuose.

„Prelegentų“ metraščiuose garbingą vietą užima pergalės LFF Taurės varžybose prieš Gargždų „Bangą“ (2014 m.) ir „Panevėžį“ (2015 m.). Įspūdžiais apie šiuos įsimintinus laimėjimus su VRFS pasidalino tose rungtynėse svarbų vaidmenį atlikęs Marius Babravičius.

2014-2015 metų LFF Taurės varžybas „Prelegentai“ pradėjo solidžiomis pergalėmis: 5:0 triuškino Šiaulių „Adiados“ ir 7:0 – Plikių „Sakuonos“ komandas. Trečiame etape 1:0 palaužė Telšių „Džiugą“ tuomet dar žaidusį II lygoje.

Aštuntfinalyje „Prelegentų“ laukė jiems galingas varžovas – Gargždų „Banga“ iš A lygos. 2014-ųjų rudenį Vingio parko stadione darbo dienos popietę susirinkę pusantro šimto žiūrovų tapo didelės sensacijos liudininkais – „Prelegentai“ 1:0 nugalėjo „Bangą“, o pergalingą įvartį įmušė M. Babravičius.

„Nesu tas, kuris futbolo aikštėse kažką pasiekė, kuo galėčiau girtis ir puikuotis. Bet tai buvo nekasdienis nutikimas. Mums, mėgėjams, labai malonus ir džiugus. Viską atsimenu kaip šiandien“, – sakė M. Babravičius.

„Prelegentų“ senbuviai Ričardas Zdančius, Girius Kalvaitis – kilę iš Gargždų, todėl jiems tai buvo papildomas stimulas gerai pasirodyti prieš savo gimtojo krašto komandą.

Reikia pažymėti, kad tuo metu „Banga“ pergyveno sudėtingą periodą. Neaiškios reputacijos rėmėjai iš rytų kelis mėnesius nevykdė savo įsipareigojimų, komandos viduje vyravo chaosas ir nesutarimai.

„Žinojome visas „Bangos“ problemas, tačiau bet kokiu atveju, tai buvo komanda su įprastu treniruočių ritmu, jaunais energingais geros sportinės formos vyrais. Jų treniruotumas vis tiek geresnis. O mes? Kad ir kokie pasiekimai – jie praeityje, šioje komandoje buvome mėgėjai. Vienas su pilvu, antras šlubas, trečias iš viso visą gyvenimą krepšinį žaidęs. Todėl įveikus tokį varžovą emocijos buvo nuostabios“, – prisiminė M. Babravičius.

Iš karto po pergalės prieš „Bangą“ vilniečiai išvyko į suplanuotą kelionę – Vokietijoje mėgavosi Oktoberfesto teikiamais džiaugsmais. Ten sužaidė draugiškas rungtynes su vietos mėgėjais, bet jiems pralaimėjo.

„Įveikę A lygos komandą, užrietėme nosis ir jautėmės nenugalimi. Rungtynėse su vokiečių mėgėjais atrodėme beviltiškai, kamuolio nepaspyrėme. Bet visus džiaugsmus ir nusivylimus greitai nuplovėme Oktoberfeste“, – juokėsi M. Babravičius.

Grįžus is Bavarijos regiono laukė kiti iššūkiai. Deja, „Prelegentų“ žygį link LFF taurės ir UEFA Europos lygos ketvirtfinalyje dviejų rungtynių serijoje nutraukė Kauno „Spyris“ – 0:2 ir 0:5.

„Tada „Spyris“ mums buvo neįkandamas vien dėl to, kad ketvirtfinalis vyko iš dviejų rungtynių. Mėgėjams šansas nustebinti būna vienose rungtynėse, į kurias dedi viską. O kai du mačai – jau esminiu tampa fizinis pasirengimas. Gali kažkiek priešintis, lakstyti su jais tolygiai, bet neišvengiamai kažkuriuo metu pradėsi vėluoti, klysti ir tavo galimybės išnyks“, – įsitikinęs prelegentas.

Praėjus metams, „Prelegentai“ vėl atsidūrė laikraščių bei portalų antraštėse įrodydami, kad ankstesnė sėkmė nebuvo atsitiktinė.

Lietuvos taurėje jie 2:0 eliminavo Klaipėdos „Saremą“, 4:2 po pratęsimo Mažeikių „Atmosferą“ ir 5:3 – Kybartų „Sveikatą“.

Šešioliktfinalyje laukė akistata su „Panevėžiu“, kuris tada žaidė LFF I lygoje. Panevėžio komandos branduolį sudarė perspektyvūs vietos futbolininkai, o juos treniravo žinomas specialistas Virginijus Liubšys.

LFF stadione vykusiose rungtynėse „Prelegentai“ nuliūdino V. Liubšį, laimėdami dvikovą 3:1. M. Babravičius vėl įmušė vieną įvartį.

Lygindamas pergales prieš „Bangą“ ir „Panevėžį“, M. Babravičius sakė, kad futbolo veteranai jaunesniems varžovams nusileisdavo tik prastesniu fiziniu parengimu: „Nemaža dalis mūsų komandos narių savo laiku žaidė nacionalinėje rinktinėje. Jų taktinis ir techninis futbolo suvokimas – aukščiausio lygio. Prastai buvo tik su fiziniu pasirengimu: vieniems svoris sukrito į pilvą, kitiems į užpakalį. Kaip ten bebūtų, kovose su aukštesnių lygų komandomis mes nusileisdavome tik fizinėmis savybėmis. Visa kita buvo vienodo lygio, arba net geriau. Plius geras nusiteikimas. Dėl to ir rezultatai neblogi buvo.“

Po netikėto pralaimėjimo V. Liubšys leptelėjo sparnuotą frazę, virtusia lietuviško futbolo folkloru. Vienam panevėžiečiui treneris pasakė: „Pažiūrėk į Marijoną Mikutavičių – jis ir gražiai dainuoja ir futbolą neblogai žaidžia. O tu nei dainuoti, nei žaisti nemoki.“

Kitame etape „Prelegentai“ susitiko su Utenos „Uteniu“ iš A lygos. Uteniškiai nusprendė nejuokauti ir šoumenams įkrėtė įspūdingu rezultatu 8:0.

Viena iš M. Babravičiaus veiklos sferų – futbolo analitika ir komandų žaidimo vaizdo analizė.

Paklaustas, ar prieš LFF taurės rungtynes buvo imamasi varžovų analizės, pašnekovas ėmė kvatoti dar neišklausęs viso klausimo: „Ne, ne, tikrai nedarėme jokio scoutingo. Visa mūsų analizė yra rūpestis, ar susirinks reikiamas žmonių kiekis į rungtynes ir dažnai prieš prasidedant dvikovai dar žvalgomės į horizontą. Tose pačiose rungtynėse su „Banga“ prieš pradedant žaisti matome, kaip vienas mūsiškis išvirsta iš taksi automobilio ir atskuba su sportiniu krepšiu. Mes net normalaus apšilimo nesugebame padaryti. Kiekvienas prasitampo skaudamą šlaunies raumenį, čiurną ar nugarą – ir viskas, žaidžiam.

G. Kalvaitis ar R. Zdančius parenka „taktinius“ dalykus: „Vyrai, jie greiti, todėl žaidžiam kompaktiškai ir bandom išnaudoti savo kraštus.“ Aha, gerai. Visgi turime individualiai stiprių žaidėjų, kurie tam tikrose situacijose geba išspausti maksimumą ir išnaudoti momentus, nors kai kurie apie varžovus nežino nieko, net kokioje lygoje anie žaidžia...“

​

Marius Babravičius

Dabar „Prelegentus“ žaidžiančius galima pamatyti tik įvairiuose komerciniuose mini turnyruose ir Lietuvos veteranų 40+ pirmenybėse. Jose tarp keturiasdešimtmečių ir vyresnių galimi du „legionieriai“ – du jaunesnės, 35+ kategorijos žaidėjai. Vienas tokių – M. Babravičius, kuriam 36-eri.

„SFL'ui tapome per seni, nes nelabai ir siekiame atsijauninti. Tradicijos lieka tradicijomis ir jas tęsia tie patys žmonės. Aš nespėju su jais senti kartu. Kai jie pradėjo žaisti veteranuose, buvau per jaunas. Kai patekau į 35+ grupę, jie jau pradėjo žaisti 40+ kategorijoje ir t.t., – bergždžiais bandymais aplenkti laiką dalinosi Marius. – O šiaip klubas gyvuoja, susirenka nuolatos, du kartus per savaitę treniruojamės. Ten tiek azarto, kad nė rungtynių nereikia.“

Ar „Prelegentai“ treniruotėse tokie pat aršūs ir siuntinėja vienas į kitą kurortus, kaip ir rungtynėse?

„Oi, dar net stipriau. Išsikrauname kaip reikalas. Juk namuose ant žmonos ar vaikų nerėksi. Todėl susitinkame aikštėje, gerai išsikoliojame ir toliau ramūs einame savais reikalais“, – geros nuotaikos receptą atskleidė M. Babravičius.