Vis labiau artėjant didžiausiam keturių metų futbolo spektakliui, populiariausios pasaulyje sporto šakos tempas neblėsta ir VRFS III lygoje. Tik ką pabaigus 8-ojo turo kovas, jau esame priversti anonsuoti 9-ąjį čempionato turą. Ekipoms lieka sužaisti po 4 sykius ir visi futbolistai galės važiuoti prie ežerų, jūrų ar kitokių vandenų mėgautis vasaros teikiamais malonumais. Tačiau kol dar lieka tų rungtynių – privalome ne tik domėtis artėjančiomis pasaulio čempionato kovomis, bet ir prestižinėmis miesto pirmenybėmis.

 

FKK Spartakas - Ozas
Birželio 6 d., 19:45 val., Ukmergės centrinis stadionas.

Šiame ture taip pat neapsieiname su anksčiau laiko prasidėsiančiomis rungtynėmis. Šįsyk laisvą savaitgalį nusprendė „susiveikti“ Ukmergės „Spartakas“ bei „Ozas“. Dvi ekipos, kurios įsitaisiusios lentelės viduryje, tik ir laukia savojo šanso, kada pavyks sužaisti geriau bent 3 mačus iš eilės ir pagaliau gi priartėti prie pirmaujančio trejeto.

Ukmergiškiai visai neseniai galėjo pasidžiaugti dvejomis pergalėmis. Tame pačiame miesto centriniame stadione sutriuškintos „Užupio“ bei „Ave.Ko“ ekipos atitinkamais rezultatais 6:1 ir 5:2. Tačiau vėliau sekė išvyka ir ten nors kovos svečiai „Fakyrams“ davė, bet atsilaikyti ir iškovoti bent taško – nepavyko. Tačiau liūdėti neverta. Pirmajame rate lieka dar net 3 susitikimai savų žiūrovų akivaizdoje, tad visai galimas daiktas, jog tų pergalių dar bus. O ir išvykos į Nemenčinę bei Dilgynę žaisti prieš „Aktą“ ir „Salininkus“ tikrai neatrodo labai jau grėsmingai.

Tuo tarpu „Ozas“ banguoja. Šiemet oranžinius galime drąsiai vadinti kaip vieną nestabiliausių III lygos ekipų. Pralaimėjimas keičia pergalę, pergalė pralaimėjimą ir panašiai. Galbūt gaila, jog turėdami savąjį „Facebook“ profilį „Ozas“ ten rašo tik pergalių atveju, būtų išties smagu pamatyti ir nuotaikas bei visas aplinkybes po nelaimėtų mačų. Kaip ten bebūtų, dabartinė oranžinių pozicija (aštunta vieta) tikrai nėra ta, kurią apžvalgininkas šiems prognozavo. Toli gražu veikiausiai ir patys klubo žaidėjai nesitikėjo sezono pusiaukelėje bazuotis taip žemai. Tačiau šią situaciją dar galima pataisyti. Komanda jau sužaidė su pirmojo trejeto ekipomis, tad sąlyginai antroji rato dalis turėtų būti bent mažumėlę lengvesnė. Taip sakant – tik imk ir naudokis tuo.

2013 metų sezone Ukmergėje vykęs susitikimas baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2:2. Tačiau prieš tai gegužės pabaigoje namuose „Ozas“ buvo pranašesnis. Bet galbūt pastarieji atsinaujino labiau, ukmergiškiai mažiau, todėl kažkokių sąsajų nėra lengva rasti. Bet kokiu atveju abu klubai sieks maksimumo – pergalės ir 3 taškų, nes ganėtinai įtempta padėtis turnyrinės lentelės viduryje gali leisti, tarkim, „Ozui“ pakilti net iki 4-tos pozicijos (žinoma, pergalės atveju).

Prognozė. Gera nuotaika, puikus oras ir savaitgalio užmojai turėtų atsispindėti ir aikštelėje. Nors ukmergiškiai ir jausis savoje aikštėje geriau, bet „Ozas“ turėtų būti mažumėlę tikslesni ir ilgesnį laiką pirmauti. Vis tik pabaigoje šeimininkai lygins ir padės išlaikyti praėjusio sezono tradicijas – 2:2.

 

Salininkai  -  Užupis
Birželio 8 d., 14:00 val., Dilgynės stadionas.

Šioje poroje susitiks dvi komandos, kurias apžvalgininkas prieš sezoną buvo švelniai tariant nurašęs ir iš anksto pažadėjęs itin žemas vietas. Kol kas spėjimai pasitvirtina tik dėl „Užupio“. Pastarieji šiuo metu ganėtinai užtikrintai žengia turnyrinės lentelės dugne, todėl čia viskas kaip ir tikėtasi. Tuo tarpu salininkiečiai nešaudo tuščiais šoviniais. Komanda jau šiemet yra iškovojusi tris pergales ir su 10 įskaitinių taškų rikiuojasi dešimti. Sakysite o kas čia ypatingo rikiuotis 10-oje vietoje? Ogi čia derėtų prisiminti patį faktą, kad 4-11 vietas skiria vos 3 taškai, todėl jau sekmadienį „Salininkai“ iškovoję pergalę (kas yra ganėtinai realu), gali pakilti net į ketvirtąją poziciją.

Žvilgtelėjus į svečių komandos stovyklą ir pamėginant paieškoti kokių nors pozityvių dalykų – tai daryti gan nelengva. Komanda nelaimi jau penkių mačų iš eilės, praleidžia siaubingai didelį kiekį įvarčių ir labai panašu, jog kažkokios baltos šviesos tunelio gale nesimato. Na bent jau pirmajame rate. Pertraukos metu neišvengiamai reiktų stiprinti sudėtį ir pergalvoti žaidybines taktikas, nes panašu, jog prieš „Olimpiją“ ir „Fakyrus“ sėkmę nešusios futbolo schemos, dabar nieko gero nebeduoda. O kol tie patys „Naujieji Verkiai“, „Aktas“ nėra pabėgę ir atstumas iki jų dar proto ribose – derėtų tuo naudotis.

Šeimininkai priešingai nei jų būsimi varžovai – savo sportinę formą dar tik įgauna. Šiemet pastarieji jau nuskriaudė antroje vietoje žengiančią „Viltį“ ir labai panašu, kad tai dar ne pabaiga. Klubas turi potencialo nustebinti dar ne vieną sykį.

2013 metų archyvas sako, jog svečių komanda visuomet šioje poroje turi galingesnį kozirį. Pernai abu sykius laimėjo svečiuose žaidusios ekipos. „Salininkai“ šventė triuškinamą pergalę 4:0, o užupiečiai pranašesni buvo 3:1. Tai buvo vieninteliai abiejų komandų susitikimai per visą istoriją. Sutikite, kad gan retas atvejis šių metų III lygos pirmenybėse.

Prognozė. Visiškas totalinis „Salininkų“ volas pervažiuojantis ne tik Dilgynės stadioną (kuriam beje jo tikrai reikėtų), bet ir patį varžovą. Jeigu šeimininkams nestigs užsivedimo ir noro, bent 4:0 pergalė turėtų pasikartoti. Tik šįsyk namuose.

 

Kruša-Basica  -  TAIP
Birželio 8 d., 18:00 val., N. Vilnios naujasis stadionas.

Kaip ir prieš kiekvieną šio sezono „TAIP“ dvikovą tikriausiai visi savęs klausia, kada gi klups pagaliau čempionai? Bet tikriausiai pastarieji dar nėra nusiteikę lygiose vietose klupinėti, todėl kol į rungtynes rinksis gan pajėgi sudėtis ir kol pats Algimantas Liubinskas nespjaus į šį futbolo projektą – tol pergalės kris į pintinėlę tarsi rudeniniai obuoliukai.

Tuo tarpu „Kruša“ vargu ar yra tas varžovas, kuris galėtų sustabdyti ne juokais įsižaidusį varžovą. Nebent sakykime suveiks netikėtumo faktorius ir tas faktas, jog rungtynės vyks ant natūralios žolytės. Kaip žinia svečiai savo namų rungtynes žaidžia LFF stadione, tad šioks toks skirtumas bet kokiu atveju pasijaus.

Šiemet III lygos turnyrinė lentelė išgyvena savotišką škvalą. Lentelės viduryje komandos taip susispaudusios, kad net neverta apie jų poziciją išvis kalbėti. Po kiekvienų sužaistų rungtynių įvyksta tam tikros rokiruotės ir jų jau nebespėjame sekti. Atrodytų visai neseniai „Kruša“ buvo ketvirta, o dabar ją matome jau aštuntoje vietoje. Žinoma, labai sunku kalbėti apie iškovotus šeimininkų taškus, bet futbole nebūna nieko, apie ką galėtumėm kalbėti būdami tikri visu 100 %. Todėl bent menkiausia tikimybė išlieka, nors „TAIP‘ai“ šiemet nepalieka jokių šansų savo varžovams.

Tiesa, galima būtų prisiminti rungtynes prieš „Aktą“. Taip pat natūrali žolytė, taip pat neartima išvyka. Tiesa, tuomet I lygoje „MRU“ komanda žaidžia šeštadienį, todėl sekmadienį abu pagrindiniai klubo varikliukai E. Juška ir T. Gražiūnas turėtų dalyvauti ir aikštės viduryje organizuoti zebriukų triuškinimą. Jeigu kažkokiomis mistinėmis galiomis „Kruša“ sugebės juos išjungti iš žaidimo – tada visai realu ir pakovoti dėl taškų. Tačiau čia jau reiks Manto Skipičio didžiulio indėlio bei tų pačių G. Pavilionio ir G. Petrylos geriausių sezono rungtynių. Ar tai realu? Sužinosime jau visai greitai.

Prognozė. Sunku tikėti stebuklais, todėl šiai dienai jais netikėkime. „TAIP“ nors ir ne ant dirbtinos aikštės dangos, vis tik jausis kaip žuvis vandenyje ir be didesnio vargo susidoros su lentelės viduryje įsikūrusia „Kruša“. Vėl pasiautėt turėtų G. Mikulėnas padėsiantis ekipai iškovoti eilinę pergalę 1:5.

 

Navigatoriai  -  Fakyrai
Birželio 8 d., 18:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Futbolo dublį Fabijoniškių vidurinės mokyklos stadione atidarys „Navigatorių“ ir „Fakyrų“ dvikova. Abi komandos vieną kitą puikiai pažįsta. Kartu yra sužaidusios begalę mačų, turi atskiras istorijas, tačiau kaip archyvas rodo, šeimininkams „Fakyrai“ yra ženkliai mažiau parankesnė ekipa.

Tačiau parankumas šioje vietoje gali ir nesužaisti. Fakyriniai paskutiniu metu nedemonstruoja tokio tvirto žaidimo kaip matėme iš jų sezono pradžioje. Arba įsivažiavo visos konkurentų komandos, arba pastarieji „numušė gazą“ ir dabar tiesiog žaidžia savo malonumui be didesnio spaudimo. Bet kol pergalės viena po kitos kolekcionuojamos, tai kaip ir nėra reikalo liūdėti. Paskutiniame ture nors ir sunkiai, bet nukautas Ukmergės „Spartakas“. Ko gero, patys „Fakyrai“ sutiktų, kad ir dar sunkiau, bet pasiimti 3 taškus ir iš „Navigatorių“. Kitaip tariant smulkmenų ir aplinkybių niekas neprisimena, visiems įdomus tik rezultatas.

„Navigatoriai“ gi taip pat visai neblogą sezoną apturi. Nors pralaimėta tik pirmaujančiom dviem ekipom, vis dar išlaikomas neblogas pergalių ir pralaimėjimų santykis. Ypatingai žavėti turėtų ta mintis, jog pergalės atveju šeimininkai atotrūkį iki 3 vietos sumažintų jau net iki 1 taško. O toks faktas žadėtų išties neblogą perspektyvą intrigų mėgėjams. Nors ir taip pat sunkiai, tokiu pačiu darbiniu rezultatu navigai palaužė paskutiniame ture „Užupį“ išvykoje ir su ne ką prastesnėmis nuotaikomis turėtų kibti į atlapus sekmadienį „Fakyrų“ futbolininkams.

Galima pasikartoti, kad ankstesnių kovų rezultatai „Navigatoriams“ nieko gero neprimena. Paskutinis kiek šiltesnis prisiminimas siekia gūdžius 2012 metus ir žiemos turnyrą Sportimoje. Ten 6:1 pastarieji sugebėjo nukauti būsimą šio turo varžovą. Visi po to sekę susitikimai baigėsi „Fakyrų“ pergalėmis. 2013 metų III lygoje 5:2 ir 2:0 pergalės, praėjusią žiemą 3:0 ir 8:1. Solidu ir rimta.

Prognozė. Vis tik praeities rezultatai liudija teisybę. „Fakyrai“ vertinant daugumą aspektų yra geriau pasiruošusi komanda ir puikiai žino visus būdus, kaip palaužti „Navigatorių“ gynybines sienas. Šįsyk išimčių taip pat nebus, bet dėl pergalės svečiams teks pavargti. Sunku, rezultatyvu ir gražu – 2:3 laimi „Fakyrų“ vienuolikė.

 

Aktas  -  Olimpija
Birželio 8 d., 19:00 val., Nemenčinės stadionas.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir atrodė, jog reikia užsiminti apie tai, jog „Olimpija“ labai netikėtai po 8 sužaistų turų yra aukščiau už „Aktą“, kuris bent jau ant popieriaus yra iš tiesų gerokai pajėgesnis už savo varžovą, o ir pats „geniukų“ žaidimas yra gerokai brandesnis ir solidesnis, tad „Olimpijai“ bus išvykoje labai sudėtinga pelnyti taškus, tačiau dar kartą gerai išanalizavus abiejų ekipų žaidimą, vis labiau darosi aišku, kad rungtynėse sudėtingiau bus ne „Olimpijai“, o pačiam „Aktui“.

Taip, „Akto“ potencialas yra žymiai didesnis, negu rodo jų rezultatai, tačiau vis tik matome, jog pirmajam ratui einant į pabaigą komanda vis tiek ryškiai savo rezultatų nepagerino. Žaidimas pakankamai stabilus, kamuolys gražiai juda po aikštę, progų kuriama galybė, tačiau nugalėtojų mentaliteto kaip nebuvo sezono pradžioje, taip dar ir dabar nėra. Net darosi neaišku ir labai sudėtinga pasakyti, ko vis tik „geniams“ trūksta – gal kovingumo, gal didesnio noro, gal drąsesnių trenerio sprendimų. Tačiau kaip ten bebūtų, stabiliai geras ir gražus žaidimas negarantuoja stabiliai gerų rezultatų, tad aš labiau linkęs manyti, kad ta amerikietiškų kalnelių tipo sportinė forma ir netikėtų „Akto“ rezultatų seka prasitęs.

Ypač po to, kai į „Olimpiečių“ gretas sugrįžo dauguma traumuotų ekipos lyderių, kurie akivaizdžiai pradėjo gerinti komandos rezultatus. Nors svečių ekipą ne viena komanda kritikavo dėl neva jų buko žaidimo stiliaus, kuris futbolą primena tiek pat, kiek ir krepšinis arba regbis, o viskas, ką ekipos žaidėjai sugeba, tėra smūgis iš visų jėgų kuo toliau į priekį kažkur savų puolėjų link, kurie gal kažkada netyčia užsikabins už kamuolio, tačiau akivaizdu, kad tokia sukritikuota taktika veikia kuo puikiausiai. Ir, žinoma, reikia turėti omenyje, jog varžovai ypač po pralaimėjimų yra linkę smarkiai sutirštinti spalvas, kai kalba apie „Olimpijos“ žaidimą. Nes realybė yra ta, kad komanda tikrai neblogai yra suderinusi savo gynybinius veiksmus, o kontratakų schema, panašu, puikiai tinka ekipos individualiai pajėgiems puolėjams.

Prognozė. Absoliutus „Akto“ dominavimas aikštės viduryje, į kurį „olimpiečiai“ net iš tolo nemėgins kėsintis – jiems bus pakankamai patogu ir jauku žaisti savo įprasta ilgų perdavimų ir kontratakų taktika. O žinant, kad „Olimpijos“ gynyba pastaruoju metu tikrai nėra kiaura, o „Aktas“ smarkiai buksuoja pelnydamas įvarčius, tai čia pranašumas jau bus svečių pusėje. Vis tik iki pergalės „Olimpijai“ dar trūks solidesnio žaidimo aikštės viduryje, tačiau nemalonumų šeimininkams turėtų prikurti – 2:2.

 

TEC  -  Viltis
Birželio 8 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Turėtume sulaukti dar vieno visai įdomaus mačo tarp dviejų užsispyrusių ekipų. Derbiu šio susitikimo pavadinti nelabai išeis, kadangi komandos pernelyg menkai pažįsta viena kitą, o tarpusavyje buvo susitikusios turbūt vos kelis kartus. Paskutinis mačas, beje, vyko būtent taurės varžybose praėjusiame sezone. Tuomet „Viltis“ po puikiai sužaisto pirmojo kėlinio pirmavo 3:0. Antrajame kėlinyje veiksmas persikėlė į kitą aikštės pusę, tad „TEC“ pavyko sušvelninti rezultatą iki 3:2, tačiau į kitą etapą vis tik pateko „Viltis“. Šiokias tokias nuoskaudas už tą pralaimėjimą „TEC“ dar turėtų jausti, tad mūsų laukia įtemptas, atkaklus ir kovos persmelktas mačas.

Vėlyvas rungtynių laikas į naudą turbūt abiems ekipoms, kadangi didelių karščių nebus, saulė į akis nespigins, o komandų sudėtys turėtų būti optimalios. „TEC“ dar visai neseniai murkdėsi turnyrinės lentelės apačioje, tačiau du iš eilės laimėti mačai prieš tiesioginius konkurentus „Prelegentus“ ir „Naujuosius Verkius“ lėmė, kad „liūtai“ dabar visai patogiai vėl įsitaisė lentelės viduryje. Neką mažiau svarbus dalykas ir tas, kad jau net 3 mačus iš eilės „TEC“ puolimas veikia tikrai sklandžiai ir darniai, tad panašu, kad galų gale komandos treneriui pavyko suderinti ir perteikti komandos puolėjų grandžiai visas užduotis, kurias jie turi įvykdyti. O ir gynybos-saugų jungtis pakankamai sustiprėjusi, tad III lygos naujokams kietos gynybos, aršios kovos aikštės viduryje ir suaktyvėjusio „TEC“ puolimo mišinys lengvai tikrai nesusivirškins.

Net nežinia, ar galima šį epizodą pavadinti „Vilties“ sportiniu nuosmukiu, kadangi po to bumbtelėjimo prieš „Salininkus“ ši ekipa jau kitame mače reabilitavosi prieš „Krušą“. Žinoma, galima paminėti tai, kad per šias dvejas rungtynes „Viltis“ praleido daugiau įvarčių negu per visas kitas sužaistas šiame sezone, tad kiek iš savo pozicijų išejusios gynybos pajėgos dar turi kur pagerinti savo pasirodymą, tačiau visumoje komanda atrodo pakankamai stabiliai ir užtikrintai. Muša daug, praleidžia mažai, progų pernelyg nešvaisto, o ir varžovams jų prisikurti neleidžia. Tiesa, šioks toks klausimas vis tiek išlieka dėl komandos sudėties – semestrų pabaigos, vasaros darbai, kursiniai, magistriniai ir egzaminai gerokai praretino „Vilties“ atsarginių suolelį, tad turėtume sekmadienį išvysti ir daugiau neetatinių žaidėjų „Vilties“ sudėtyje.

Prognozė. Kad ir kaip norisi galvoti apie „TEC“ užkurtą pirtį savo varžovams, tą padaryti ant lygios dangos bus pernelyg sudėtinga. Visiška „Vilties“ kamuolio kontrolė, dominavimas abiejose aikštės pusėse ir užtikrinta pergalė – 0:3.

 

Prelegentai  -  Naujieji Verkiai
Birželio 9 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Net smagu stebėti, kaip keičiasi komandos pozicijomis III lygoje. Dar visai neseniai ketvirtoje vietoje kurį laiką tvirtai įsitaisę buvo „Prelegentai“, paskui visai neblogą „run‘ą“ apturėjo ir „Naujieji Verkiai“ – po kelių sėkmingai sužaistų rungtynių ir jiems teko pabuvoti pirmojoje turnyrinės lentelės pusėje. Tačiau tuojau pat, kai, atrodė, viskas susidėliojo į savo vietas, abi ekipos papuolė į gana nemenką duobę, tad dabar murkdosi turnyrinės lentelės apačioje, o abi ekipas vieną nuo kitos teskiria „Aktas“.

Vienaip ar kitaip aš labiau linkęs tikėti, kad vis tik „Prelegentų“ prasta sportinė forma ilgai neišsilaikys – vis tik iki šių dviejų pralaimėjimų iš eilės viena labiausiai patyrusių komandų nepatyrė pralaimėjimo kartėlio net 6 rungtynes iš eilės. Ir tai vis tik yra pakanakamai iškalbinga statistika, turint omenyje komandos žaidėjų pakankamai didelį amžiaus vidurkį. Prastu susižaidimu ar kovingumo trūkumu „Prelegentai“ negali skųstis net ir po šių gana skaudžių dviejų pralaimėjimų ant popieriaus silpnesnėms komandoms – ekipa efektyviai naudoja savo vyresnių žaidėjų futbolo patirtį, puikiai išnaudoja standartines situacijas ir žaidžia, jeigu galima taip pasakyti, gana anglišką futbolą, grįstą atakomis kraštais ir ilgais pakėlimais į baudos aikštelę. O ir turėdama neblogą ūgio persvarą jie puikiai tuo moka pasinaudoti.

Gražiais žodžiais „Verkių“ palepinti taip jau nebeišeis – šiai komandai dar gerokai stinga tarpusavio susižaidimo, o minties atakuojant ir laikant kamuolį aikštės viduryje akivaizdžiai stinga. Atakuoti stengiamasi labai paprastai, todėl ir gintis tampa pakankamai paprasta – ilgi aukšti perdavimai į priekį arba kraštus tikintis, kad puolėjai ar saugai netyčia pasinaudos varžovų klaida. Trumpu laikotarpiu, žinoma, varžovų klaidos gali atnešti svarbių pergalių, tačiau ilgame laikotarpyje vis tik geriau pasiteisina bandymai visų pirma kažką sukurti patiems. O kadangi „Prelegentų“ gynyba pakankamai patyrusi, tai iš jų vaikiškų klaidų greičiausiai nesulauksime, kas reikš, kad komandos puolamasis potencialas atsirems ant dviejų žaidėjų pečių – I. Vilkelio ir A. Viktoravičiaus.

Prognozė. Kibus, klampus ir kietas žaidimas, tačiau jis turėtų būti visai dinamiškas ir nenuobodus žiūrovui. Komandinėmis pastangomis „Prelegentai“ neabejotinai turėtų varžovų gynybą pralaužti daugiau kartų, negu tą padarys „Verkių“ puolėjai individualiomis pastangomis – 3:1.