FKS Ukmergės komandos kelionė mėgėjiškuose Vilniaus futbolo turnyruose prasidėjo prieš pusantro dešimtmečio. 2006-aisiais įkurtas Ukmergės FKK Spartakas po metų pasirodė SFL A divizione. 2012-aisiais Ukmergės futbolininkai debiutavo VRFS III lygoje ir su FK Ozu yra vieninteliai klubai, žaidžiantys čia dešimtąjį sezoną iš eilės.

Prieš trejus metus FKK Spartakas keitė pavadinimą ir tapo FKS Ukmerge. Prie klubo įkūrimo 2006-aisiais daugiausiai prisidėjo Spartakas Petrovas ir Benas Terekas. Pirmasis dabar jau tik komandos sirgalius, antrasis – užsiima techniniais ir vadybiniais dalykais. O ilgametis FKS Ukmergės kapitonas Igoris Krasinas – atsakingas ir už sportinę komandos paruošimo dalį bei rungtynių organizavimą.

VRFS pokalbis su Igoriu – apie jo vaidmenį komandoje per pusantro dešimtmečio nueitą kelią.

– Igori, esi ilgametis Ukmergės klubo kapitonas. Kaip prasidėjo tavo šis karjeros kelias?

– Klubas įkurtas 2006-aisiais, o aš prisijungiau po metų. Negaliu prisiminti, kada įvyko klubo kapitono rinkimai ir kada Benas Terekas perdavė man kapitono raištį. Atrodo, kad šias pareigas einu pusantro tūkstančio metų (juokiasi). Kokios kapitono pareigos? Organizuoju ir dėlioju namų rungtynių tvarkaraštį, užsiimu žaidėjų kvietimu į rungtynes.

– Ir niekada nebuvo pabodę? Juk dar yra darbas, šeima...

– Su žmona labai gerai sutariame šiuo klausimu. Ji supranta, kad Ukmergės komanda yra mano širdyje ir jau niekur nedingsi. Gal atsisakęs šių pareigų ir turėčiau laisvo laiko pagulėti, pailsėti, bet man patinka ši maloni rutina.

Taip pat sykį supratau, kad jei neatliksiu šio darbo, FKS Ukmergė susidurs su rimtomis problemomis ir jos lauks prasti popieriai. Abejoju, ar šiuo metu būtų kam mane pakeisti. Bet nesijaudinu dėl to ir žinau, kad su laiku turėsiu dar daugiau laiko šiems organizaciniams reikalams spręsti. Man jau 36 metai, ir amžinai nežaisiu. Ateina metas užleisti vietą jauniems. Kalba eina ne tik apie mane – tas pats laukia Nerijaus Kačinsko ar Mindaugo Morkūno. Nenorime, kad pasikartotų Fakyrų, Akto ar Ozo situacija, todėl įtraukiame vis daugiau jaunimo – reikia, kad pažaistų su senukais ir pajustų tą lygį.

– Išskirtinis jūsų bruožas tas, kad klubui atstovauja beveik vien ukmergiškiai ir tik išimtinais atvejais pasitaikė vienas kitas legionierius. Tai rodo, kad vietinių žaidėjų Ukmergėje užtenka ir užteks?

– Prie to bruožo labai daug prisidėjo dublerių komandos įkūrimas. Ne vienus metus diskutavome: reikia mums to ar nereikia? Bet džiaugiuosi, kad padėjome šį žingsnį, kuris pasirodė teisingas. Atrandame talentingų vaikinų, kurie ne tik negadina vaizdo žaisdami už pagrindinę komandą, bet ją dar ir patraukia.

– Per devynis sezonus III lygoje niekada neužėmėte žemesnės nei 8-oji vieta, du kartus iškovojote trečią, ir sykį – antrą vietas. O 2019 m. laimėjote SFL taurę. Kuris laimėjimas buvo maloniausias?

– Manau, kad tokius stabilius rezultatus lemia gana geras žaidėjų lygis ir puiki komandinė dvasia. Buvo kelių sezonų laikotarpis, kai komanda išgyveno savo piką. Turbūt jį vainikavo laimėta SFL taurė. Taurę iškovoti nelengva, nes kiekviename etape gali užsirauti ant galingo varžovo.

– Ar Ukmergė pajėgi kovoti dėl pirmos vietos III lygoje?

– Šiuo metu – sunkiai. Pajėgios tokios komandos, kaip Navigatoriai, kurie kryptingai dirba, treniruojasi ir turi aukšto meistriškumo žaidėjų. Jie gali kasmet deklaruoti, jog kovos dėl titulo. Mes galime pasidraskyti dėl prizinių vietų,

– Nuo 2008 metų Ukmergė neturi savo atstovų nė viename iš dviejų stipriausių Lietuvos futbolo divizionų. Galbūt jūsų klubas kada nors turės ambicijų kilti aukščiau?

– Jeigu atvirai, eiti į II lygą mes nematome tikslo, o jei kelti didesnes ambicijas – tai tik I lyga. Bet ir ten reikėtų įgyvendinti rimtesnius licencijavimo reikalavimus, užsiimti vaikų ir jaunimo ugdymu, o tokiu atveju viskas remiasi į finansines lubas. Šiuo metu tokios galimybės neturime. Tačiau tokios svajonės neatsisakome, nes klubo viduje pasikalbame apie tai. Tik sutariame, kad „iš lempos“ mėginti nenorime, neketiname prisikviesti bet kokių žaidėjų ir po poros metų nutraukti projektą – norėtume užsiimti rimtai, turėti tvirtą pagrindą po kojomis.

– Bent jau III lygoje turite bene geriausią infrastruktūrą, o jūsų stadiono veją giria daug varžovų. Ar turite išskirtinę vejos priežiūrą, ar prie jos kokybės prisideda ir tai, kad centriniame stadione vyksta mažai rungtynių?

– Tikriausiai dėl to, kad mažai rungtynių vyksta. Ukmergės Sporto centro darbuotojai labai atsakingi prižiūri vejas centriniame ir Šventupės stadionuose, laisto jas ir tręšia, todėl ir kokybė gera. Beje, netrukus turėsime dirbtinės dangos aikštę greta centrinio stadiono, todėl galėsime žaisti ir vėsesniu metų laikotarpiu.

– Kalbant apie dirbtines dangos aikštes, ar paties neliūdina tendencija, kai vis daugiau komandų pereina žaisti ant sintetinių aikščių?

– „Gyvos“ aikštės yra gerai, bet žiūrint, kokio gyvumo jos yra. Jei tektų rinktis tarp Senvagės sintetikos ir Žiežmarių natūralios, mes pasirinktume Senvagę, kur gali normaliai sustabdyti perdavimą ir nebijoti įkristi į kokią duobę. Tačiau tokias tendencijas lemia ir mūsų klimato sąlygos, nes negalime išlaikyti geros kokybės aikščių visus metus.