Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai būrys žurnalistų pradėjo rinktis futbolo aikštėje, bėgdavo, kur norėdavo - dauguma, aišku, tik į priekį - ir rėkdavo, ką norėdavo. Klubo įkūrimo data - 2005-ieji, nors tikrąja gimimo diena turbūt derėtų laikyti 2004 metų spalio vakarą, kai jungtinės žurnalistų ir "Prelegentų" pajėgos nukeliavo iki finalo tarptautiniame žiniasklaidos turnyre Ukrainoje, Lucke. Nuo tada nueitas ilgas kelias - "Press'as" kasmet rengia šalies žurnalistų čempionatą, tarptautinį kolegų turnyrą Druskininkuose, kuriame pernai žaidė jau septynių šalių atstovai, kasmet išvyksta bent į kelis turnyrus užsienyje (kelionių žemėlapyje - tokios egzotiškos valstybės kaip Armėnija bei Egiptas), yra rungtyniavęs su Graikijos, Škotijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos plunksnos ir mikrofono brolių komandomis. Tai paaiškina, iš kur atsirado šioks toks supratimas, kur bėgti ir ką rėkti. 2013 m. pirmą kartą užlipęs ant Sekmadienio futbolo lygos varžybų grėblio Lietuvos žurnalistų sąjungos sporto klubas "Press'as" SFL'e pradeda jau aštuntą sezoną. Debiutiniame savo čempionate žurnalistų, jų draugų ir jų draugų draugų komanda buvo rakštis diviziono lyderiams ir dosniai taškus dalijantis Kalėdų senis - autsaideriams. Toks nesugebėjimas apsispręsti atnešė kuklią aštuntą vietą SFL B2 divizione. 2014 m. presininkai įrodė, kad išvadų darymas - ne jų stiprioji pusė. Sezoną pradėję šešių pergalių serija Presso futbolininkai po to saldžiai snustelėjo ant laurų ir pirmą ratą užbaigė septynių nelaimėtų rungtynių serija. Antrame rate pralaimėjimų ir pergalių buvo panašiai, bet galutiniame rezultate gavosi ta pati aštunta vieta (tarp 14 komandų) SFL B1 divizione. O po to buvo visko. Ir absoliutus fiasko 2015-ais, kai C divizione Pressas startavo dviem pergalėmis, o paskui patyrė 18 pralaimėjimų iš eilės ir sezoną baigė visiškame dugne. Ir 2017-ieji, kai Pressas pakilo iš pelenų ir SFL D divizione po neįtikėtinai galingo finišo užėmė pirmą vietą ir pasidabino auksiniais žemiausio Lietuvos futbolo diviziono medaliais. Buvo ir 2016, 2018 bei 2019, kai Pressas žvaigždžių nuo dangaus neraškė, bet demonstravo tvirto vidutinioko charakterio savybes. Dabar atėjo 2020-ųjų laikas. Prieš šį sezoną Pressas į aukštesnį lygį delegavo jauniausią iš giminaičių Celencevičių, paleido į Utenį kelis metus žurnalistų komandai atkakliai talkinusį Marių Babravičių, trumpam pailsėti nuo vyriškos draugijos leido vienintelei ir nepakartojamai Agnei Žiūkaitei. Juos pakeitė naujokai - Vainius Bražėnas, Ernestas Alėjūnas, Eimantas Tukačiauskas ir pirmasis Presso legionierius iš Latvijos Andris Skrastinš. O svarbiausia, kad vėliavos vis dar nenuleidžia ilgamečiai Presso lyderiai - Tautvydas Vencevičius, Raimundas Celencevičius, Martynas Juocevičius, Kęstas Rimkus, Marius Bagdonas, Romanas Buršteinas, Laimis Misiūnas, Rimas Baubonis ir kt. Komandos sąrašuose nepajudinami stūkso ir legendiniai presininkai - sporto komentatorius Nerijus Kesminas, keliaujantis žurnalistas Vytaras Radzevičius ir buvęs Žalgirio bei Ekrano ekipų simbolis Ervinas Kvitkauskas. Kaip kažkada pasakė Kesminas, varžovai turėtų pradėti bijoti, bet jei jie to nedarys, mes neįsižeisime.